šmadarakas

šmadarãkas, -ė smob. (1) Skr šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo: Jijė tokia šmadarãkė, linksma svočiose būdama J. Šmadarãkas, kurs nerumtas, vėjavaikis, visus apeina, visur išlando, kur nereikia J. Gavo gerą pačią: judri, mikli, ciela šmadarãkė Vdk. O ta lapė šmadarãkė keta kukarkauti JV935.